Knygų skaitymas ir muzikos klausymas vienu metu – ar tai netrukdo?

Įsivaizduok tobulą scenarijų: patogiai įsitaisai su knyga, kurios jau seniai laukei, galbūt garuoja puodelis arbatos, o ausinėse skamba mėgstamiausias grojaraštis. Daugeliui jaunų žmonių tai yra įprastas ir mėgstamas būdas atsipalaiduoti. Bet ar kada nors sustojai ir pagalvojai, ar šie du malonumai – gilinimasis į literatūros pasaulį ir mėgavimasis muzika – iš tiesų dera tarpusavyje? Ar muzika tikrai padeda sukurti jaukią atmosferą, o gal slapta vagia dalį tavo dėmesio?

Smegenų kova: žodžiai prieš žodžius

Mūsų smegenys yra galingas įrankis, bet jos turi savo limitus. Skaitymas nėra pasyvus veiksmas; tai aktyvus procesas, reikalaujantis didelės koncentracijos. Kai skaitome, mūsų smegenys ne tik atpažįsta raides ir jungia jas į žodžius, bet ir kuria vaizdinius, seka siužeto liniją, analizuoja veikėjų motyvus ir bando suprasti gilesnes teksto prasmes. Visa tai vyksta smegenų srityse, atsakingose už kalbos apdorojimą.

Dabar į šį sudėtingą procesą įtraukime muziką, ypač tą, kuri turi dainų žodžius. Kas nutinka? Tavo smegenys staiga gauna du kalbinius srautus vienu metu: vieną iš knygos, kitą iš ausinių. Jos bando apdoroti abu, todėl prasideda tikra kova dėl resursų – tarsi vidinės lažybos gyvai, kur statoma už tai, ar nugalės knygos siužetas, ar įkyrus priedainis. Dėl šios priežasties gali pastebėti, kad tenka kelis kartus skaityti tą pačią pastraipą, nes mintys vis nuklysta, arba baigęs puslapį supranti, kad nelabai pameni, ką perskaitei.

Ar visa muzika veikia vienodai?

Čia ir slypi esmė – ne visa muzika yra vienodas priešas tavo susikaupimui. Didžiausią iššūkį kelia muzika su vokalu, ypač jei dainų žodžiai yra tau suprantama kalba. Smegenys yra tiesiog užprogramuotos atkreipti dėmesį į kalbą, todėl ignoruoti dainos tekstą yra beveik neįmanoma. Tai tarsi bandymas ruošti namų darbus, kai šalia kas nors nepaliaujamai pasakoja istorijas.

Visai kitaip yra su instrumentine muzika. Klasikinės melodijos, ramūs lo-fi ritmai, elektroninė ambient muzika ar net gamtos garsai gali turėti teigiamą poveikį. Tokia muzika neturi žodžių, dėl kurių smegenims reikėtų kovoti, todėl ji gali sukurti malonų foną, kuris padeda blokuoti išorinius trikdžius, pavyzdžiui, tėvų pokalbius kitame kambaryje ar triukšmą už lango. Kai kuriems žmonėms toks garsinis fonas netgi padeda geriau susikaupti ir greičiau „atsijungti“ nuo realybės.

Kognityvinių mokslų specialistas Paulius paaiškina: „Reikėtų įsivaizduoti, kad mūsų dėmesys yra tarsi prožektoriaus šviesa. Skaitydami mes nukreipiame ją į tekstą. Muzika su žodžiais veikia kaip antras, nuolat judantis objektas, bandantis patraukti tą šviesą į save. Tuo tarpu monotoniška, nuspėjama instrumentinė muzika gali tapti pačios aplinkos dalimi, kuri padeda tą prožektoriaus šviesą išlaikyti sufokusuotą ir stabilią, ypač triukšmingoje aplinkoje.“

Kada verta įsijungti muziką, o kada geriau rinktis tylą?

Atsakymas priklauso nuo to, ką skaitai ir ko sieki. Jei tavo rankose sudėtingas vadovėlis ar ruošiesi egzaminui, tyla bus tavo sąjungininkas. Smegenys ir taip turi atsispirti daugybei pagundų – pradedant socialiniais tinklais ir baigiant tokiais laiko vagimis kaip lažybos internetu – todėl papildoma garsinė ataka tikrai nepadės. Bet koks papildomas dirgiklis gali pakenkti informacijos įsisavinimui.

Tačiau jei skaitai lengvą romaną, komiksus ar tiesiog nori atsipalaiduoti po ilgos dienos, tinkamai parinktas garso takelis gali praturtinti skaitymo patirtį. Pavyzdžiui, skaitant siaubo istoriją, niūri ir paslaptinga instrumentinė muzika gali sustiprinti atmosferą, o skaitant apie keliones – įkvėpti nuotykių dvasios.

Galiausiai, nėra vienos taisyklės, tinkančios visiems. Tai labai individualu. Surasti sau tinkantį garso takelį yra tarsi bandymų ir klaidų metodas, o ne kažkokios lažybos online, kur bandai atspėti laimingą variantą. Tiesiog eksperimentuok ir stebėk, kas veikia geriausiai būtent tau. Jei pastebi, kad tavo mintys nuolat klaidžioja, o ne seka knygos siužetą, galbūt verta pakeisti grojaraštį arba tiesiog pasimėgauti raminančia tylos galia. Svarbiausia, kad skaitymas išliktų malonumas, o ne kova su pačiu savimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *