Tyrimas: Šiemet penktadalis dirbančiųjų vilniečių pakeitė savo keliavimo į darbą būdą – pandemijos įtaka ar besiformuojantys nauji įpročiai?

Tyrimas: Šiemet penktadalis dirbančiųjų vilniečių pakeitė savo keliavimo į darbą būdą – pandemijos įtaka ar besiformuojantys nauji įpročiai?

51 proc. vilniečių šiais metais į darbo vietą vyko automobiliu, rodo ne pirmus metus atliekama Vilniaus įmonių darbuotojų apklausa. 2020-iais keliones automobiliu rinkosi vos 37 proc. dirbančių sostinės gyventojų. „Lygindami kelių metų judumo tyrimo duomenis pastebime, jog šiemet net penktadalis (20 proc.) sostinėje dirbančių žmonių dėl buvusio karantino arba esamos epidemiologinės situacijos pakeitė savo pagrindinį keliavimo į darbą būdą. Matyti, jog tam įtakos turėjo ne tik pandemija, bet ir besiformuojantys nauji darbuotojų įpročiai“, – teigia Jonas Damidavičius, „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas ir renginio „Verslas juda. Darni patirtis“ moderatorius.

2021-aisiais automobiliu į darbą keliavo daugiau nei pusė – 51 proc. – apklaustųjų. Viešuoju transportu į darbą vyko 29 proc. sostinės gyventojų, o pėsčiomis – 6 proc. Kelionę dviračiu rinkosi 5 proc. vilniečių, o paspirtuku į darbus riedėjo 2,9 proc. apklaustųjų. 1,9 proc. rinkosi kombinuotus kelionės būdus, o 1,4 proc. keliavo automobiliu kaip keleiviai. Tokius duomenis atskleidė 2021 metų „Susisiekimo paslaugos“ atlikta dirbančiųjų vilniečių apklausa, kurioje dalyvavo 2717 miestiečių.

„Lyginant su praėjusių metų apklausa, didžiausias dirbančių vilniečių judumo pokytis matomas keliaujant automobiliu – per metus jis pakilo nuo 37 proc. iki 51 proc. Nors dalis žmonių dėl susiklosčiusios situacijos viešąjį transportą iškeitė į automobilius, tačiau tyrimas rodo, kad 9 proc. vilniečių į darbus kaip tik dažniau pradėjo keliauti miesto autobusais ir troleibusais“, – sako Loreta Levulytė-Staškevičienė, „Susisiekimo paslaugos” Viešojo transporto organizavimo skyriaus vadovė.

Pasak jos, tokį sprendimą žmones galėjo paskatinti priimti noras sutaupyti ir tai, jog buvo imtasi visų saugumo priemonių tiek transporto viduje, tiek stotelėse, siekiant apsaugoti keliaujančius viešuoju transportu – autobusai bei troleibusai nuolat dezinfekuojami ir vėdinami, privalomas apsauginių kaukių dėvėjimas, atstumo laikymasis.

L. Levulytė-Staškevičienė pabrėžia, jog džiugina ir tai, kad patys keleiviai vis dažniau viešajame transporte elgiasi sąmoningai – ne tik saugosi patys, bet ir praneša, jei mato, kad yra nepaisoma reikalavimų. Tai dar labiau padeda užtikrinti saugias ir patogias miestiečių keliones.

Vis daugiau rieda paspirtukais

Anot, „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovo, praėjusių metų apklausos rezultatai sufleravo, kad įvairaus tipo paspirtukai užims vis didesnę kelionių dalį. Šių metų rezultatai tai tik patvirtina. Po antrojo karantino į darbą paspirtuku keliavo 2,8 proc. visų apklaustųjų, kai prieš jį – tik 1,2 proc.

„31 proc. į darbą riedančių paspirtukais, šią transporto priemonę įsigijo šiemet. Nuolat stebime šiuos rodiklius ir kartu su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuojame pokyčius miesto infrastruktūroje. Iki šių metų pabaigos mieste bus nutiesta 125 km kokybiškų dviračių takų, kuriais taip pat gali važiuoti ir elektrinių paspirtukų naudotojai. Be to, drauge su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjome įgyvendinti naują sostinės gatvių standartą, kurio pagrindinis tikslas – gatves paversti saugiomis ir patogiomis pirmiausia miesto gyventojams bei svečiams, kurie keliauja pėsčiomis ar renkasi darnias judumo priemones (dviratį, paspirtuką). Tikiu, kad renginio „Verslas juda. Darni patirtis“ metu su įvairių įmonių atstovais dalindamiesi gerosiomis judumo praktikomis, atrasime dar ne vieną infrastruktūrinį sprendimą, kuris paskatins vilniečius į darbą, parduotuvę ar pas draugus riedėti darniau“ , – sako J. Damidavičius.

Piko valandos niekur nedingo

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasikeitė ne tik žmonių transporto priemonių pasirinkimas, bet ir judumo po miestą įpročiai. Pusė vilniečių, kurie apklausoje nurodė, kad pasibaigus karantinui liko dirbti nuotoliniu būdu kiekvieną dieną, nebeplanuoja fiziškai grįžti į darbo vietas.

„Įdomiausia tai, kad nors dėl pandemijos, žmonių, vykstančių į darbo vietą kiekis sumažėjo, tačiau net ir dirbant nuotoliniu būdu piko valandos išlieka tos pačios – nuo 8 iki 9 ryte. Todėl nenuostabu, kad gyventojų paklausus apie nuotolinio darbo privalumus ir trūkumus, gautas vieningas atsakymas – net 40 proc. teigė, kad didžiausias privalumas yra keliavimo laiko sutaupymas“, – pasakoja „Susisiekimo paslaugos“ Judumo transformacijos vadovas.

Dar daugiau tyrimo įžvalgų ir išsamūs komentarai įmonėms bei gyventojams bus pristatyti renginyje „Verslas juda. Darni patirtis”, kuris vyks gruodžio 8 d. Nuotolinio renginio metu įmonės dalinsis gerąja patirtimi, kaip skatina savo darbuotojus judėti darniai bei su renginio dalyviais diskutuos apie naujas judumo idėjas ir sprendimus. Detali renginio programa ir registracija: www.verslasjuda.lt

Jau trečius metus atliekamas vilniečių judumo mieste tyrimas yra efektyvi priemonė, kuri leidžia bendradarbiaujant su verslu išsiaiškinant darbuotojų įpročius. Apklausos duomenys leidžia  „Susisiekimo paslaugoms“ nuolat analizuoti miestiečių judumo įpročius ir standartus.

Įrašo “Tyrimas: Šiemet penktadalis dirbančiųjų vilniečių pakeitė savo keliavimo į darbą būdą – pandemijos įtaka ar besiformuojantys nauji įpročiai?” komentarų : 1

  1. A WordPress Commenter avataras

    Hi, this is a comment.
    To get started with moderating, editing, and deleting comments, please visit the Comments screen in the dashboard.
    Commenter avatars come from Gravatar.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *